Bahu | Metile

Šalia, o aš "viskas"..

Išeiname vėlai pareiname anksti.. nuostabi vasara.. žmonės.. ir tu.. žinau tai paskutinis mėnuo kai galiu gyventi taip kaip norisi gyventi visada, bet tai tikriausiai per gerai, kad tai būtų tiesa.. žinau pasibaigs, išvažiuosi, išvažiuos ir būsiu aš vėl tokia.. viena.. ir gyvensiu nuo datos prie datos.. vėl lauksiu kol iš čia išlysiu.. gyvename svajonėmis, kuriame planus ir norime iš visos širdies (ašaros kupiasi) kad tai, kas bus kažkada ištikro būtų.. ir, kad liktų mano du mylimiausieji šalia ir, kad tai ką turime dabar dar taip greit nesibaigtų.. kad nesileistų saulė (kai tu sakai, kad aš "viskas") kad neišvažiuotų Jokūbas, Julius, Dovilė, Mindaugas (nes tai ką mes kuriame yra nepakartojama, nesugražinama) ir kad atvažiuotų vienas iš brangiausių, nes tada turėčiau jus abu arti arti.. ir kad neišvažiuotum tu..
Viskas baigsis.. tu išvažiuosi.. O aš niekad nepamiršiu, kaip mes išeiname vėlai ir gįžtame anksti..

Posted on 3/8/2008 10:31:34 | Comments (0)

Orus liūdesys

Net įdomiau rašyti žinant, kad tie kam rašau net neskaitys. "Esu tokia kokia esu" ir tada norisi garsiai juoktis, bet iš pagarbos žmogui iš kurio lūpų tai nuskambėjo susilaikome, o tada tyliai... labai labai tyliai... pradedame svarstyti... iš tikro žmogaus kuris apie save taip sako galbūt net nėra, galbūt jis sudėtas iš mažų dalelių... frazių... filosofinių apsvarstymų, tačiau jis visgi gali būti daug kartų laimingesnis už tą... kuris yra... už tą kuris tuos filosofinius apsvarstymus kūrė ir tikrai svarstė, bet po viso šito liko savimi nepasitikintis, mažas ir galbūt niekam neįdomus žmogus... už tuos kurie liko... nepykite už mano nuomonę, nes aš tesu mažas, tamsus, niekas...

Mėtinukui, kuris bent jau liko.

Posted on 24/7/2008 18:54:18 | Comments (0)